Tomas S. Butkus | Antiesė: „Senstantis laikas“ (2004)



Senstantis laikas

senstantis laikas. kokia patirtis sieja jo senstančius žmones? ilgėjančios šviesos sulaužyti kūnai pažįsta jį iš scenarijaus, panašaus į istorinį laikmetį. karas, liga, netektis yra šio aprašymo raktiniai žodžiai. tačiau aš nebenoriu istorijos, nebenoriu priklausyti šiuolaikiškam tarpsniui, laikotarpiui, reiškiniui, temai. beviltiškas noras pasitraukti iš inercijos įpročio taip pat reiškia atsikratyti tiesinės fabulos. sunaikinti savąjį aš, viešąjį mes, kosminį tai. bet kas toliau? judantis riešas nakties drugelių milteliais tepantis tavo krūtis...............................................................................................................................................vėliau pasigirs vėjo žingsnis virš kopos. apynių skonis lūpose. ateis švilpimas nuo jūros, melodija, sugauta išgaubtos stiklo burnos. kas buvo vėliau? vėliau pajutau, kad visi artimumai išduoda, visos bendrystės baigiasi bendrumu su vienuma, kurioje nėra vietos laikui, senstančiam mirštančio buliaus akių spalvos mului.


2004



© Vario burnos 1992-2011